priėsti

priėsti
priė́sti K 1. intr. B prisisotinti (apie gyvulius): Peliutė taip priėdė, kaip niekumet dar nebuvo ėdusi J.Jabl. Taip priėdęs, kad už uodegos pilvo nesimato (iron.) Sim. Katinas priėdė lig žiaunų Blv. Ten mūsų žirgeliai bus priėdę ir prigėrę J.Jabl. Paršas priėdęs liustėjas J. ^ Avis, avis bubelė, beeidama priė́sta (špūlė) Sch65. | refl. K: Ir dabar taip yra: arklys ėda dieną naktį ir neprisiėda, o jautis per trumpą laiką prisiėda SI59. Ir tarp paukščių rods tūls randasi sukčius, kurs gardžiai prisiė́st slaptoms savo numuša draugą K.Donel. 2. intr. ėdant prieiti (lig kur): Jau karvės priėdė iki avižų Ds. 3. (dial.) tr., intr. DP126 privalgyti: Visi priė́dė lig sotės Kv. Ar gana priė́dei? Zt. Jau any priė́dė tos mėsos Lz. ^ Begėdis vis priėdęs LTR(Šll). Kad nepriėdei, ir neprilaižysi Sd. | refl. tr., intr.: Vaikai uogų prisiė́dė, kiek norėjo Kv. 4. tr., intr. menk. prisiryti: Išviriau tą didžiąją lydeką, kad priė́stų Jrb. Ale ir prikrėtei – nei ubagas, grūšių priė́dęs Kt. | refl. tr., intr.: Ar jau prisiėdėt mėsos? J.Jabl. ^ Vaikščioja lyg musmirių prisiėdęs (nusiminęs) Vl. 5. tr. pribarti, pririeti: Gana priė́dė ir ją tėvai až tą berną Trgn. Da priė̃s tave uošviai, ligi tu jų išsibodėsi Ds.
◊ šìrdį prisiė́sti prisikankinti, prisikentėti: O, daug širdies prisiėdžiau, būdama su savo vyru Rod.
velnių̃ pri[si]ė́dęs turintis kokių blogų minčių, norų: Tavo uošvis, matyt, irgi velnių priėdęs, kad užsispyrė tave iškraustyt Lkč. Tas velnių̃ prisiė́dęs kaip avižų (piktas) Yl.
\ ėsti; apėsti; atėsti; daėsti; įėsti; išėsti; nadėsti; nuėsti; paėsti; parėsti; perėsti; praėsti; priėsti; suėsti; užėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • priėsti — vksm. Gyvuliai̇̃ jaũ priėdę …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • priėsdinti — 1. caus. priėsti 1: Ar priėsdinai arklius? Rdm. 2. caus. priėsti 3: Tikt užvakar dar priėsdint pamušiau bulių K.Donel. ėsdinti; apėsdinti; įėsdinti; išėsdinti; nuėsdinti; paėsdinti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apryti — tr. 1. apėsti, apgraužti: Karvės burokus aprìjo Ds. 2. pajėgti suėsti: Vienas paršelis neaprỹja bulbų, daug šiemet yra Dglš. 3. refl. daug suėsti: Apsrìs telyčia dobilų Dglš. 4. menk. didumą suvalgyti: Ligi visa aprìs, da galės paūžt Ds …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • aptinti — 2 aptìnti, sta ( tysta K; R, MŽ, N), o (àptinė Lp) intr. DŽ1 1. SD1173, R, MŽ, Sut, N, KII339, K, M, Š, NdŽ, KŽ aplinkui ištinti: Aptystu, užburgelėju (, puntu MŽ431) R322. Apie akį aptìno Ds. Vaikščioja aptìnusiom akim, pamėlynavusiais… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apėsti — tr. K; SD197 1. nuėsti aplink: Tą vietą apėdus, pakelk truputį toliaus rš. | refl.: Eik parkelk karves, juk apsiėdė Brs. ║ ėdant suvartoti, nuėsti: Jau visur žolė apėstà Ds. ║ refl. ėdant pamažėti (ko): Žolė apsimažinus, apsiėdus Krn. 2. ėdant… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atėsti — 1. tr. nuėsti (dalį): Pelė pusę [pupos] atėdė PP48. 2. intr. ėdant ateiti: Karvė lig pat linų atėdė Kp. 3. tr. suėsti ar suvalgyti lygiai su kuo nors kitu: Dvi avelės beveik karvę atėda Ds. Ans didžiausį vyrą atėda Užv. Esu apėdrus, munęs neatėsi …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • barškatalynė — barškatalỹnė sf. (2) juok. kankolienė: Išvirsu barškatalỹnę, galėsit priėsti lig žiaunų KlvrŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • daėsti — ×daėsti (hibr.) intr. 1. papildomai valgant privalgyti: Kur nedaėsma, dabambėsma Varn. 2. įgristi, įkyrėti: Kiek ji man daėda, žmogui negali apsakyt Mrj. Vasarą daėda stotkai ganyt Vrn. Kūlimas kaip daėsdavo! Tj. ^ Daėdė kaip davatkai poteriai… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išėsti — tr. K; SD412, R43 1. viską ar visus suėsti: Kiaulė įpuolus išėdė tešlą Š. Žvirblis dideliai supyko, kai visus vaikus lapė išėdė Slnt. Galvijai išėdė mūsų burokus Ds. Jis (lokys) avilius išardo ir korius išėda Blv. | refl.: Ganykla teip išsiėdė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • kruvinas — krùvinas, à adj. (3b) 1. SD116, R, K kraujuotas, sukruvintas, krauju aptekęs, pasruvęs: Tarnai teip nutvojo, jog visas vaikas kruvinas paliko M.Valanč. Ji atbėgo visa kruvina pas mumis Brs. Buvo kruvinoms burnoms, kad susimušė Šts. Pirštas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”